AI sugeneruotų vaizdų autorių teisių pilkoji zona

Mantas, grafikos dizaineris iš Vilniaus, praleido visą naktį tobulindamas kliento prekės ženklo avatarą naudodamas naujausius generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) įrankius.

Rezultatas buvo stulbinantis, tačiau po savaitės klientas sulaukė teisininko skambučio: šio atvaizdo neįmanoma registruoti kaip prekės ženklo, nes jam trūksta „žmogaus autorystės“ elemento.

Tai nebuvo techninė klaida – tai buvo susidūrimas su sparčiai besikeičiančia teisine realybe, kurioje kūrybiškumas ir algoritmai vis dar ieško bendros kalbos Vilniaus Saulėtekio slėnio technologijų parko biuruose.

Teisinis vakuumas ir auganti rizika

Pagrindinis iššūkis slypi tame, kad tradicinė intelektinės nuosavybės teisė buvo sukurta saugoti žmogaus protinį darbą, o ne mašinų generuojamą produkciją.

Nors dalis vartotojų mano, kad įvedus tekstinę užklausą jie automatiškai tampa kūrinio autoriais, teismų praktika rodo priešingai. Įmonės vis dažniau susiduria su situacijomis, kai jų investicijos į DI turinį lieka be teisinės apsaugos, o tai sukuria terpę nesąžiningai konkurencijai.

Remiantis Cisco Systems atliktu tyrimu, net 72% organizacijų išreiškė susirūpinimą dėl DI susijusių duomenų privatumo ir teisinio saugumo rizikų [4].

Be to, teisiniai ginčai dėl netinkamo DI naudojimo gali tapti brangia pamoka – vidutinė duomenų saugumo pažeidimo ar susijusių teisinių procesų kaina 2024 m. pasiekė 4,88 mln.

USD [5]. Šios sumos priverčia verslą persvarstyti savo strategijas ir ieškoti saugesnių būdų integruoti inovacijas neprarandant savo turto kontrolės. Kai kurie analitikai teigia, kad dabartinis neapibrėžtumas yra tik laikinas.

Vis dėlto, profesionalų bendruomenė pabrėžia, kad be aiškių įstatyminių gairių rizika tik didės, nes DI įrankiai negali prisiimti teisinės atsakomybės už galimus pažeidimus.

Rinkos dinamika ir autorystės vertinimas

Nepaisant teisinių pilkųjų zonų, rinka auga milžinišku greičiu, nes įmonės siekia neatsilikti nuo technologinės pažangos. Statista Research Department duomenimis, globali DI portretų ir avatarų generavimo rinka 2024 m. siekia apie 580 mln. USD [1].

Verslas skuba įsisavinti šią technologiją, siekdamas sumažinti išlaidas ir padidinti gamybos greitį, nors kokybės kontrolė išlieka žmogaus rankose. Prognozuojama, kad globali DI vaizdų generavimo rinka iki 2030 m. pasieks 1,945 mlrd.

USD [2], o tai reiškia, kad teisiniai klausimai taps dar aktualesni kiekvienai kūrybinei industrijai.

Norint suprasti, kur baigiasi įrankio darbas ir prasideda žmogaus autorystė, būtina palyginti skirtingus vaizdų gavimo būdus pagal jų teisinę ir ekonominę vertę.

Ši lentelė rodo, kad nors DI siūlo neprilygstamą greitį ir mažą kainą, teisinės apsaugos lygis išlieka kritiškai žemas.

Profesionalūs paslaugų teikėjai užtikrina 99,9% teisinį saugumą, nes autorystė yra aiškiai apibrėžta sutartimi, o DI sugeneruoto turinio atveju platformos taisyklės dažnai prieštarauja nacionaliniams įstatymams.

Vietinio fotografo paslaugos yra nepakeičiamos kuriant oficialią įmonės komunikaciją, kurioje autentiškumas ir teisinė švara yra prioritetas prieš gamybos greitį.

DI autorystės nustatymas

yra teisinis procesas, kurio metu institucijos vertina, ar žmogaus intelektinis indėlis į galutinį vaizdą buvo pakankamas, kad būtų pripažinta autorių teisė pagal galiojančius įstatymus.

Lietuvoje Valstybinis patentų biuras laikosi pozicijos, kad tik fizinio asmens sukurti kūriniai gali būti saugomi autorių teisių. Tai reiškia, kad paprastas mygtuko paspaudimas nėra kūrybinis aktas, suteikiantis teisinę nuosavybę.

Analizuojant šią problemą per technologijų prizmę, tampa aišku, kad didžiausias pavojus kyla dėl atvaizdų nuspėjamumo. Jei tūkstančiai vartotojų naudoja tuos pačius algoritmus, jų sukurto turinio unikalumas teisiniu požiūriu tampa abejotinas.

Tai veda prie situacijos, kai intelektinė nuosavybė tampa bevertė, nes ji negali būti efektyviai ginama teisme prieš kitus subjektus.

Sprendimų priėmimo rėmai ir reguliavimas

Artimiausiu metu situaciją turėtų praskaidrinti European Commission inicijuotas ES Dirbtinio intelekto aktas. Tai pirmasis pasaulyje toks išsamus reglamentas, kuriame numatytos griežtos taisyklės skaidrumui užtikrinti. Už šio akto nesilaikymą numatytos milžiniškos sankcijos – maksimali bauda gali siekti iki 35 mln.

EUR arba 7% nuo metinės globalios apyvartos [3]. Tai signalas įmonėms, kad skaidrumas tampa privalomas, o ne pasirenkamas elementas.

Vertinant vaizdų generavimo sprendimus verslo poreikiams, rekomenduojama atsižvelgti į tris pagrindinius rizikos veiksnius, kurie padės išvengti teisinių komplikacijų. Pirma, būtina tikrinti duomenų kilmę – ar įrankis buvo apmokytas naudojant licencijuotą turinį.

Antra, reikia nuodugniai išstudijuoti platformos sutarties sąlygas, nustatant, kas valdo teises į galutinį rezultatą. Trečia, svarbu įvertinti panaudojimo tikslą: jei vaizdas skirtas ilgalaikiam prekės ženklo identitetui, rizika prarasti teisinę apsaugą yra strategiškai nepriimtina.

Daugelis pradedančiųjų daro klaidą manydami, kad nemokami DI įrankiai suteikia pilnas komercines teises visose jurisdikcijose.

Dažniausiai tokios teisės suteikiamos tik mokamose versijose, tačiau net ir tada nacionaliniai įstatymai, tokie kaip Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, gali jas anuliuoti, jei nebus įrodyta tiesioginė žmogaus įtaka kūrimo procesui.

Ekspertai prognozuoja, kad ateityje teisiniai ginčai privers platformas kurti hibridinius autorystės modelius, kurie skatins žmogaus ir mašinos bendradarbiavimą.

Mantas, pasimokęs iš savo patirties, nusprendė pagrindinį kliento logotipą kurti tradiciniais metodais, užtikrinant visišką teisinį saugumą, o DI įrankius paliko tik socialinių tinklų reklamoms.

Nors rinka bus dar labiau prisotinta generatyvinio turinio, tikra žmogaus autorystė išliks brangiausiu ir saugiausiu skaitmeniniu turtu, kurio algoritmai negali pilnai atkartoti.

References

[1] https://www.statista.com/statistics/1484693/ai-generated-images-market-value/ -- Globali DI portretų generavimo rinka 2024 metais siekia 580 milijonų USD

[2] https://www.grandviewresearch.com/industry-analysis/ai-image-generator-market-report -- Globali DI vaizdų generavimo rinka iki 2030 metų pasieks 1,945 milijardo USD

[3] https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/policies/regulatory-framework-ai -- ES Dirbtinio intelekto akto maksimali bauda siekia 35 milijonus EUR

[4] https://www.cisco.com/c/en/us/about/trust-center/data-privacy-benchmark-study.html -- 72% organizacijų nerimauja dėl duomenų privatumo rizikų naudojant DI

[5] https://www.ibm.com/reports/data-breach -- Vidutinė duomenų saugumo pažeidimo kaina 2024 metais pasiekė 4,88 milijono USD